- bugus
- bugùs, -ì adj. (4), būgùs (4) Š
1. kuris bijo, baidosi, baikštus, bailus: Tas arklys bugùs Klm. Svietas rados trapus ir bugus S.Dauk.
bugiaĩ adv.: Bet ten bugiai lakštingala pameta giesti rš.2. baisus, gąsdinantis: Bugì vieta, kur ledas lūžta J. Baigtas tas slaunus ir bugus nusprendimas JR76. Šiandien bugùs vėjas Užv.bugù n.: Bugù eiti par ploną ledą J. Bugù būtum ir pažiūrėti čia J.
Dictionary of the Lithuanian Language.